Mūsų kompetencija

Kuo grindžiamos mūsų istorijos

Istorijas kuriame remdamiesi kiekvienam amžiui tinkamais vaikų psichologijos požiūriais. Kiekvienoje knygoje lavinamas vienas įgūdis konkrečiais žingsniais; žingsnį žengia herojus – Jūsų vaikas; paskutiniame puslapyje tas pats žingsnis parodomas kasdieniame gyvenime; o prie įgūdžio vėliau sugrįžtama. Kiekvienai temai nurodome požiūrį, kiek stipriai jį patvirtina tyrimai, ir šaltinius.

Darbo stalas su eskizų sąsiuviniu, pilnu komiksų siužetinių eskizų, liniuote su amžiaus grupėmis, knygomis ir arbatos puodeliu.
Vaizduotė su moksliniu pagrindu.
01 · Istorijų principai

15 principų, kuriais grindžiama kiekviena mūsų istorija

Kiekvienas principas pagrįstas paskelbtais tyrimais. Kiekvienas šaltinis susietas su tyrimu (DOI).

  1. Vienas įgūdis, suskaidytas į žingsnius

    Kiekvienoje knygoje lavinamas vienas dalykas 2–3 matomais žingsniais, ir ta technika sugrįžta. 213 mokyklinių programų (270 034 mokiniai) metaanalizėje geresnių rezultatų pasiekė programos, kurios buvo nuoseklios, aktyvios, sutelktos ir aiškios; naujesnė metaanalizė rodo, kad daug kas priklauso nuo įgyvendinimo kokybės.

    Durlak et al. 2011⁠; Cipriano et al. 2023

  2. Žingsnis iš tikro gyvenimo

    Stebuklingas pasaulis yra rėmas, bet sprendimo akimirka atrodo kaip namuose, mokykloje ar žaidimų aikštelėje. Ikimokyklinukai sprendimus labiau perkeldavo iš realistiškų istorijų ir iš tikrų žmonių nei iš fantastikos.

    Walker et al. 2015⁠; Richert et al. 2009⁠; Richert & Smith 2011

  3. Žingsnį žengia žmogus herojus – vaikas

    Drakonas gali būti draugas, ne mokytojas. Istorija apie dalijimąsi su žmonėmis veikėjais padidino ikimokyklinukų dosnumą; ta pati istorija su gyvūnais – ne (vienas tyrimas, skaitė suaugęs).

    Larsen et al. 2018

  4. Metafora ir paprasti žodžiai

    Pabaigoje „drakono kvėpavimas“ pasakomas ir paprastai: „Lėtai iškvepiu tris kartus.“ Maži vaikai moralą supranta pažodžiui ir dažnai patys neišsiaiškina istorijos moralinės minties, net 3 ir 5 klasėse.

    Mares & Acosta 2008⁠; Narvaez et al. 1998⁠; Narvaez et al. 1999

  5. „Kodėl?“ istorijos viduje, o ne pamokslas

    Veikėjas garsiai svarsto, o herojaus atsakymas pasirodo tik apvertus puslapį, todėl vaikas turi laiko pagalvoti. Eksperimente padėjo, kai aiškino pats vaikas; įtikinėjimas ir kontroliuojantis tonas gali sukelti pasipriešinimą.

    Walker & Lombrozo 2017⁠; Strouse et al. 2013⁠; Steindl et al. 2015⁠; Van Petegem et al. 2015

  6. Jausti galima, skaudinti – ne

    Įvardijame jausmą, o suaugęs istorijoje jį pripažįsta. Remiamės emocijų ugdymu (angl. emotion coaching); tėvystės programos, kurios jo moko, pagerino tai, kaip tėvai tvarkosi su emocijomis, ir sumažino elgesio problemas, kaip jas vertino mokytojai.

    Gottman et al. 1996⁠; Havighurst et al. 2010⁠; Havighurst et al. 2013

  7. Susitarimai, o ne aklas paklusnumas

    Taisyklės istorijoje turi priežastį, o vaikas gali pasakyti „ne“ bet kam, kas jį skaudina. Vėlesnį taisyklių įsisavinimą prognozavo noriai rodomas paklusnumas, o ne paklusnumas prižiūrint; šiluma kartu su aiškiomis taisyklėmis siejama su mažesniu problemų skaičiumi (poveikis nedidelis).

    Kochanska et al. 1995⁠; Pinquart 2017⁠; Gershoff & Grogan-Kaylor 2016

  8. Jokių bausmių, gėdinimo ar apdovanojimų

    Klaida yra tai, ką padarei, o ne „tu blogas“, ir niekas istorijoje negauna saldainių už gerą elgesį. Gėda veda prie vengimo, o ne prie žalos atitaisymo, o iš anksto pažadėti materialūs apdovanojimai silpnina vidinį susidomėjimą – vaikų labiau nei suaugusiųjų.

    Tangney et al. 2007⁠; Deci et al. 1999⁠; Warneken & Tomasello 2008

  9. Sakyti tiesą apsimoka

    Kai kas nors prisipažįsta, istorija pirmiausia įvertina tiesą ir tik tada sprendžia žalos klausimą. Istorija, kurioje sąžiningumas baigiasi gerai, padidino 3–7 metų vaikų tiesioginių prisipažinimų skaičių; gąsdinančios istorijos apie melą – ne, o baudžianti aplinka siejosi su dažnesniu melu.

    Lee et al. 2014⁠; Talwar & Lee 2011

  10. Giriame veiksmus ir požiūrį, o ne talentą

    Herojus laimi dėl plano, pratybų ir komandinio darbo, o ne todėl, kad jis „geriausias“ – ir jokių etikečių. Pagyrimai už protą lėmė, kad penktokai po nesėkmės mažiau stengėsi; kreipimasis į tapatybę („būk pagalbininkas“) po nesėkmių suveikė priešingai.

    Mueller & Dweck 1998⁠; Brummelman et al. 2014⁠; Foster-Hanson et al. 2020

  11. Interaktyvumas tik tada, kai tarnauja istorijai

    Jokių mini žaidimų ar paspaudimų priedų skaitymo viduryje. 43 tyrimų metaanalizėje žaidimai ir nukrypimai el. knygose blaškė dėmesį nuo supratimo.

    Takacs et al. 2015

  12. Įtampa pagal amžių

    Jokių baisių virsmų 3–5 metų vaikams, atsargumas 6–8 metų vaikams, viskas visada išsprendžiama toje pačioje istorijoje; baimė niekada nenaudojama kaip auklėjimo priemonė. Tyrime vaikai savo baimes dažniausiai siejo su informacija – o tai apima ir istorijas.

    Muris et al. 2000⁠; Sparks & Cantor 1986

  13. Grupė ir veikiantis suaugusysis

    Kalbėdami apie atstūmimą ir erzinimą, parodome ir stebėtojus, kurie gali saugiai užstoti kitus; patyčios nėra „dviejų kivirčas“, o suaugusysis imasi veiksmų. Draugystė su kažkuo „kitokiu“ siužete yra stiprybės, o ne gailesčio šaltinis.

    Salmivalli et al. 1996⁠; Kärnä et al. 2011⁠; Polanin et al. 2012⁠; Cameron et al. 2006

  14. DI nėra nei terapeutas, nei draugas

    Vaikai nesikalba su DI. Kiekvieną užsakymo formą skaito žmogus; jei vaikas atskleidžia ką nors rimto, gamyba sustabdoma, o tai, kas atskleista, niekada nepiešiama. Tyrime pokalbių robotai negalėjo atskirti tarpinių savižudybės rizikos lygių – todėl krizės niekada nesprendžia vien DI.

    McBain et al. 2025⁠; Kurian 2025⁠; NSPCC Learning

  15. Herojus, kuris susitvarko

    Vaikai mokosi ir stebėdami kitus. Mūsų herojus – Jūsų vaikas – parodo, kaip išbandyti skirtingus būdus, susitvarkyti su klaidomis ir paprašyti pagalbos. Todėl istorijoje ne viskas turi pavykti iš karto. Vienoje tyrimų serijoje (10–11 metų vaikai, matematika) vaikai daugiau išmoko iš bendraamžio, kuris darė klaidų ir pamažu sėkmingai įveikė užduotį, nei iš „meistro“.

    Schunk et al. 1987⁠; Schunk 1987

Berniukas rodo mažam drakoniukui, kaip lėtai iškvėpti.
Nuo istorijų iki kasdienybės

Kaip Jūsų vaikas mokosi iš istorijos – ir kodėl Jums nereikia nieko daryti

Mokymasis vyksta per istoriją: herojus susipažįsta su įgūdžiu, išbando jį sunkesnėje akimirkoje Jūsų vaiko sugalvotais žodžiais, o pabaigoje panaudoja jį pats ir padeda kitam veikėjui. Interaktyvumas vyksta tik už skaitymo ribų – žaidimai istorijos viduryje mažina supratimą. Pokalbis su tėvais yra nebūtinas priedas, kuris gali sustiprinti poveikį, o ne reikalavimas.

02 · Istorija, kuri auga kartu su Jūsų vaiku

Pagal amžių: ką raida reiškia istorijai

Raida neturi aštrių ribų – amžiaus grupės yra tik orientyras. Kiekvienas teiginys turi šaltinį.

3–5 metų

Ikimokyklinukas

4–6 puslapiai

Ką vaikai paprastai įveikia

  • Supratimas, kad kiti gali tikėti kuo nors kitu (klaidingas įsitikinimas), vystosi kaip tik šiame amžiuje – siužetai, paremti klaida, yra sunkūs. Wellman et al. 2001
  • Lengviau perkelia sprendimą iš istorijos, kai pasaulis realistiškas, o veikėjai – žmonės. Richert et al. 2009⁠; Walker et al. 2015
  • Labiausiai gąsdina tai, kas atrodo baisiai; ramina veiksmas (šviesa, apkabinimas). Sparks & Cantor 1986

Ką tai reiškia istorijai

  • Vienas paprastas dalykas, kurį herojus pasako ir vienu sakiniu.
  • Švelni įtampa, išsprendžiama toje pačioje istorijoje, nedaug veikėjų.
  • Jausmai įvardijami garsiai; komiksą skaito suaugęs.
6–8 m.

Pradedantysis skaitytojas

6–10 puslapių

Ką vaikai paprastai įveikia

  • Įveikia antrosios eilės „mąstymą apie mąstymą“ („Ema galvoja, kad Jonas galvoja…“) ir siužetą su paslaptimi. Perner & Wimmer 1985
  • Dažnai pats nesupranta esmės; padeda klausimas „kodėl ji taip padarė?“, į kurį vaikas atsako pats. Walker & Lombrozo 2017⁠; Narvaez et al. 1999
  • Tyrime su 190 vaikų baimės ir baisūs sapnai buvo dažniausi 7–9 metų amžiuje. Muris et al. 2000

Ką tai reiškia istorijai

  • Visas lankas: komplikacija, suvokimas, žingsnis, kurį galima pakartoti.
  • Klausimas „kodėl?“ siužete, atsakomas apvertus puslapį.
  • Klaidos yra normalu ir jas galima ištaisyti; niekas nėra „blogasis“.
9–11 m.

Savarankiškas skaitytojas

8–14 puslapių

Ką vaikai paprastai įveikia

Ką tai reiškia istorijai

  • Dilema be vieno teisingo atsakymo; esmė išryškėja iš pasekmių.
  • Stebėtojas, kuris saugiai užstoja kitą.
  • Herojus laimi dėl planavimo, pratybų ir komandinio darbo; pabaigoje trumpai įvardijamas žingsnis.
12–14 m.

Jaunesnis paauglys

8–14 puslapių

Ką vaikai paprastai įveikia

  • Itin jautrus tam, kaip jį mato kiti. Somerville 2013
  • Atstūmimas 13–14 metų vaikams labiausiai paveikė priklausymo jausmą. Abrams et al. 2011
  • Kontroliuojanti tėvystė per spaudimo jausmą buvo susijusi su nepaklusnumu (1 472 jaunuoliai, 12–21 metų). Van Petegem et al. 2015

Ką tai reiškia istorijai

  • Jokių paskaitų – dilema ir paties herojaus sprendimas.
  • Herojus niekada nežeminamas viešai.
  • Mažiau vaikiški stiliai, tikras humoras.
03

Ko tyrimai nepatvirtina – todėl to nežadame

Sąžiningumas yra žinių dalis. Šie teiginiai gerai parduotų, bet tyrimai jų nepatvirtina:

  • Kad vien skaitymas keičia elgesį

    Mūsų peržiūrėtuose prosocialaus elgesio eksperimentuose skaitė arba užsiėmimui vadovavo suaugęs. Be suaugusiojo įrodymai daugiausia susiję su supratimu ir žodynu – ir su įgarsintomis multimedijos istorijomis, kurių vaikai klausėsi (29 tyrimų metaanalizė); savarankiškas skaitymas nebuvo tirtas. Mūsų komikso poveikis elgesiui dar nebuvo tikrintas – tai nereiškia, kad jis neveikia; todėl jį ir tikrinsime.

    Takacs et al. 2014⁠; Larsen et al. 2018

  • Kad skaitymas „didina empatiją“

    14 tyrimų (su suaugusiaisiais) metaanalizė nustatė tik nedidelį grožinės literatūros poveikį socialiniam supratimui (g ≈ 0,15), o gerai žinomo tyrimo, paskelbto žurnale „Science“, rezultatai nepasikartojo.

    Dodell-Feder & Tamir 2018⁠; Panero et al. 2016

  • Geresni pažymiai ar „augimo mąstysena“

    Mąstysenos programų vidutinis poveikis mokymosi rezultatams buvo d = 0,05, o po korekcijos jis nebuvo statistiškai reikšmingas.

    Macnamara & Burgoyne 2023⁠; Sisk et al. 2018

  • Nerimo, ADHD ar patyčių gydymas

    Nerimo sutrikimus gydo specialistas kognityvine elgesio terapija. 2015 m. apžvalgoje apie kūrybinę „biblioterapiją“ su vaikais buvo tik 8 atsitiktinių imčių tyrimai, per daug skirtingi, kad juos būtų galima sujungti metaanalizėje. Komiksas nėra terapija.

    James et al. 2020⁠; Montgomery & Maunders 2015

  • Kad personalizavimas moko savaime

    Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose su ikimokyklinukais vaikai geriau įsiminė naujus žodžius arba geriau atpasakojo istoriją iš personalizuotos knygos; kituose tyrimuose pranašumo nerasta. Su vyresniais vaikais tai nebuvo tirta. Mūsų peržiūrėti tyrimai tiesiogiai nepatvirtina, kad pagal nuotrauką nupieštas animacinis vaiko atvaizdas pagerina mokymąsi – todėl to nežadame.

    Kucirkova et al. 2014⁠; Neuenschwander et al. 2025⁠; Cho & Yim 2024

  • Kad „pasakyti ne“ apsaugo nuo išnaudojimo

    Mokyklinės seksualinės prievartos prevencijos programos daugiausia pagerino žinias (24 tyrimai, 5 802 vaikai); poveikis atskleidimui neaiškus, o apsauginį elgesį tyrė tik 2 tyrimai. Todėl, kai kas nors yra skriaudžiamas, istorijoje visada veikia suaugusysis.

    Walsh et al. 2015

  • Mitai apie „valios jėgą“

    Didelis „ego išsekimo“ pakartotinis tyrimas 23 laboratorijose nustatė d = 0,04, o ryšys tarp zefyro testo ir vėlesnių rezultatų sumažėjo dviem trečdaliais, įvertinus šeimos aplinkybes.

    Hagger et al. 2016⁠; Watts et al. 2018

Ko sąmoningai nedarome – ir kodėl

Namų darbai tėvams

Istorijas kuriame taip, kad jos pačios parodytų žingsnius; dar netikrinome, ar vaikai juos įsimena ir naudoja. Pokalbis su Jumis yra nebūtinas priedas – tėvų klausimai bendro žiūrėjimo metu padėjo suprasti. Mažiausiems vaikams skaito suaugęs. Strouse et al. 2013

Moralas iš suaugusiojo lūpų („matai, todėl…“)

Pamokslavimas gali sukelti pasipriešinimą; labiau padėjo, kai aiškino pats vaikas. Steindl et al. 2015⁠; Walker & Lombrozo 2017

Pagrindinio žingsnio patikėjimas gyvūnui

Silpnesnis perkėlimas į tikrą gyvenimą. Larsen et al. 2018

Taškai, ženkleliai, skaitymo serijos

Apdovanojimai silpnina vidinį susidomėjimą, o manipuliatyvus dizainas vaikų programėlėse paplitęs. Deci et al. 1999⁠; Radesky et al. 2022

Gąsdinimas ir bausmių istorijos

Vaikai baimes sieja su informacija, įskaitant istorijas; istorijos, gąsdinančios vaikus melo pasekmėmis, neveikė. Muris et al. 2000⁠; Lee et al. 2014

Etiketės („tu melagis“, „tu pagalbininkas“)

Kreipimasis į tapatybę po nesėkmių suveikė priešingai. Foster-Hanson et al. 2020

Žaidimai skaitymo viduryje

Jie mažina istorijos supratimą. Takacs et al. 2015

Patyčios kaip „dviejų kivirčas“, priverstinis susitaikymas

Patyčios – tai pasikartojantis skaudinimas, kai jėgos nelygios; automatinių bausmių duomenys nepatvirtina. Olweus 2013⁠; APA 2008

Vaiko parašytų tekstų nuorašai kaip „stebėsena“

Tėvai apie vaikus daugiausia sužino iš to, ką vaikai patys nusprendžia jiems papasakoti. Stattin & Kerr 2000

Savęs žalojimas, depresija ar kūnas ir svoris kaip istorijos tema

Tai specialistų, o ne komikso reikalas. NICE 2022⁠; NICE 2019

04 · Žmogaus atliekama peržiūra

Kas tai prižiūri

Kiekvieną puslapį patikrina žmogus

Kiekvieną komiksą prieš išsiunčiant puslapis po puslapio patikrina žmogus iš mūsų komandos: istoriją, paveikslėlius, kalbos debesėlius ir žingsnį iš tikro gyvenimo. Be to niekas neišsiunčiama.

Pirmiausia užsakymo formą perskaito žmogus

Žmogus perskaito visą Jūsų vaiko užsakymo formą dar prieš ką nors parašant ar nupiešiant. Jei vaikas atskleidžia ką nors rimto, gamyba sustabdoma.

Taisyklės DI

DI rašo laikydamasis mūsų principų kiekvienai temai ir amžiui; niekada nenaudojame išgalvotų citatų ar skaičių. Prie kiekvienos temos nurodyta jos peržiūros data.

Ko dar neturime – ir tai sakome

  • Mūsų komikso išbandymas su vaikais Ruošiamas bandomasis tyrimas: ar vaikas supranta žingsnį paskutiniame puslapyje? Ar gali jį paaiškinti po savaitės? Jokio vaikų vertinimo balais ir tik su tėvų sutikimu.
  • Visų šaltinių santraukos Kai kurių šaltinių kol kas patikrinome tik bibliografinius duomenis. Jiems necituojame jokių skaičių ir juos atitinkamai pažymime.

Atrinkti šaltiniai

Pilni sąrašai su DOI pateikiami mūsų puslapyje „Šaltiniai“ ir kiekvienos temos puslapyje. Cituojame tik šaltinius, kurių egzistavimą patikrinome, ir visada nurodome tyrimo tipą.

  1. Durlak, J. A., Weissberg, R. P., Dymnicki, A. B., Taylor, R. D., & Schellinger, K. B. (2011). The impact of enhancing students' social and emotional learning: A meta-analysis of school-based universal interventions. Child Development, 82(1), 405–432. doi.org/10.1111/j.1467-8624.2010.01564.x abstract
  2. Cipriano, C., et al. (2023). The state of evidence for social and emotional learning: A contemporary meta-analysis of universal school-based SEL interventions. Child Development, 94(5), 1181–1204. doi.org/10.1111/cdev.13968 abstract
  3. Walker, C. M., Gopnik, A., & Ganea, P. A. (2015). Learning to learn from stories: Children's developing sensitivity to the causal structure of fictional worlds. Child Development, 86(1), 310–318. doi.org/10.1111/cdev.12287 abstract
  4. Richert, R. A., & Smith, E. I. (2011). Preschoolers' quarantining of fantasy stories. Child Development, 82(4), 1106–1119. doi.org/10.1111/j.1467-8624.2011.01603.x abstract
  5. Larsen, N. E., Lee, K., & Ganea, P. A. (2018). Do storybooks with anthropomorphized animal characters promote prosocial behaviors in young children? Developmental Science, 21(3), e12590. doi.org/10.1111/desc.12590 abstract
  6. Narvaez, D., Gleason, T., Mitchell, C., & Bentley, J. (1999). Moral theme comprehension in children. Journal of Educational Psychology, 91(3), 477–487. doi.org/10.1037/0022-0663.91.3.477 abstract
  7. Walker, C. M., & Lombrozo, T. (2017). Explaining the moral of the story. Cognition, 167, 266–281. doi.org/10.1016/j.cognition.2016.11.007 abstract
  8. Steindl, C., Jonas, E., Sittenthaler, S., Traut-Mattausch, E., & Greenberg, J. (2015). Understanding psychological reactance. Zeitschrift für Psychologie, 223(4), 205–214. doi.org/10.1027/2151-2604/a000222 abstract
  9. Gottman, J. M., Katz, L. F., & Hooven, C. (1996). Parental meta-emotion philosophy and the emotional life of families. Journal of Family Psychology, 10(3), 243–268. doi.org/10.1037/0893-3200.10.3.243 metadata
  10. Kochanska, G., Aksan, N., & Koenig, A. L. (1995). A longitudinal study of the roots of preschoolers' conscience: Committed compliance and emerging internalization. Child Development, 66(6), 1752. doi.org/10.2307/1131908 abstract
  11. Deci, E. L., Koestner, R., & Ryan, R. M. (1999). A meta-analytic review of experiments examining the effects of extrinsic rewards on intrinsic motivation. Psychological Bulletin, 125(6), 627–668. doi.org/10.1037/0033-2909.125.6.627 abstract
  12. Takacs, Z. K., Swart, E. K., & Bus, A. G. (2015). Benefits and pitfalls of multimedia and interactive features in technology-enhanced storybooks: A meta-analysis. Review of Educational Research, 85(4), 698–739. doi.org/10.3102/0034654314566989 abstract
  13. Muris, P., Merckelbach, H., Gadet, B., & Moulaert, V. (2000). Fears, worries, and scary dreams in 4- to 12-year-old children: Their content, developmental pattern, and origins. Journal of Clinical Child Psychology, 29(1), 43–52. doi.org/10.1207/s15374424jccp2901_5 abstract
  14. Lee, K., Talwar, V., McCarthy, A., Ross, I., Evans, A., & Arruda, C. (2014). Can classic moral stories promote honesty in children? Psychological Science, 25(8), 1630–1636. doi.org/10.1177/0956797614536401 abstract
  15. Mueller, C. M., & Dweck, C. S. (1998). Praise for intelligence can undermine children's motivation and performance. JPSP, 75(1), 33–52. doi.org/10.1037/0022-3514.75.1.33 abstract
  16. Foster-Hanson, E., Cimpian, A., Leshin, R. A., & Rhodes, M. (2020). Asking children to "be helpers" can backfire after setbacks. Child Development, 91(1), 236–248. doi.org/10.1111/cdev.13147 abstract
  17. Dodell-Feder, D., & Tamir, D. I. (2018). Fiction reading has a small positive impact on social cognition: A meta-analysis. Journal of Experimental Psychology: General, 147(11), 1713–1727. doi.org/10.1037/xge0000395 abstract
  18. Macnamara, B. N., & Burgoyne, A. P. (2023). Do growth mindset interventions impact students' academic achievement? Psychological Bulletin, 149(3–4), 133–173. doi.org/10.1037/bul0000352 abstract
  19. Walsh, K., Zwi, K., Woolfenden, S., & Shlonsky, A. (2015). School-based education programmes for the prevention of child sexual abuse. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2015(4), CD004380. doi.org/10.1002/14651858.CD004380.pub3 abstract
  20. Radesky, J., et al. (2022). Prevalence and characteristics of manipulative design in mobile applications used by children. JAMA Network Open, 5(6), e2217641. doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2022.17641 abstract

Visi šioje svetainėje cituojami šaltiniai (117)

Straipsniai tėvams

Tos pačios taisyklės galioja ir mūsų straipsniams: skaičiai tik iš patikrintų tyrimų, prie kiekvieno teiginio – tyrimo tipas, šaltiniai su DOI.

Kaip tai veikia

Pamatykite herojų piešinyje prieš mokėdami.

Atsiųskite užsakymo formą – nemokamai nupiešime Jūsų vaiką kaip herojų. Tada istorija už 9,90 € (1 istorija · 16 psl.) arba visas nuotykis už 24,90 € (3 istorijos · 48 psl.), paveikslėlių knygos arba komikso pavidalu, apmokama vieną kartą. Kol knygos neatidarėte, galite atšaukti jos užsakymą ir grąžinsime visą sumą.