
Ką vaikas išbando
Pastebėti pyktį kūne, sustoti, nusiraminti (pavyzdžiui, „drakono kvėpavimu“) ir žodžiais pasakyti, ko noriu – niekam nepakenkiant.
Herojus turi galią, kuri sprogsta, kai jis supyksta. Priešpaskutiniame puslapyje jis pamato, kad draugas išsigando; paskutiniame – pasinaudoja kvėpavimu ir pasako, kas jį pykdo. Technika istorijoje pasirodo dukart, o pabaigoje herojus ją paprastai įvardija.
Penki žingsniai, kuriuos išbando vaikas
Pastebėti ženklus kūne
Įkaitę skruostai, sugniaužti kumščiai, smarkiai plakanti širdis – „ugnikalnis bunda“.
Sustoti ir atsitraukti
Sustoti, žengti žingsnį atgal, rankas laikyti prie savęs. Niekam nepakenkti.
Nusiraminti
Lėtas „drakono kvėpavimas“, tarsi pūstum gimtadienio žvakutes, skaičiavimas iki penkių arba rami vieta.
Žodžiais pasakyti, ko noriu
„Pykstu, kad nugriovei mano bokštą. Noriu jį pastatyti iš naujo.“
Ištaisyti, kas nepavyko
Jei kas nors sulūžo ar kas nors nukentėjo – atsiprašyti ir padėti.
Kaip tai parodo istorija
Herojus turi galią, kuri prasiveržia, kai jis supyksta, – ugnis, audra, magnetas. Pasaulį renkasi vaikas; įgūdis visada tas pats.
- 1 · Atrasti
Herojaus ugnikalnis išsiveržia ir sugadina kažką gražaus. Senas drakonas parodo, kaip pūsti, kol ugnis nurimsta.
- 2 · Išbandyti
Vaikas sugalvoja, ką herojus pasakys užuot sprogęs. Sunkesnę akimirką herojus tai išbando – ir bent iš dalies pavyksta.
- 3 · Išmokyti
Mažas drakoniukas pyksta. Herojus pataria savais žodžiais; vaikas gauna Herojaus kortelę „Kai viduje verdu, …“.
Paskutinis knygos puslapis: tas pats žingsnis namuose – kai sesuo nugriauna kaladėlių bokštą.
Pagal amžių
- Raida
- Skiria pagrindinius jausmus (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę); susilaikyti ir palaukti dar mokosi. Padeda vienas žingsnis ir vienas jausmo žodis. Pons et al. 2004; Diamond & Lee 2011
- Istorijoje
- Trumpa istorija be įtampos; pyktis kaip gyvūnėlis ar oras, vienas žingsnis (kvėpavimas). Komiksą garsiai skaito tėvai.
- Raida
- Pamažu supranta mišrius jausmus ir tai, kad jausmus galima slėpti; geba pastebėti, kas jį supykdė. Pons et al. 2004; Harter & Buddin 1987
- Istorijoje
- Visa penkių žingsnių rutina; herojus įvardija jausmą ir pasako vaiko sugalvotą frazę.
- Raida
- Jautrūs žodžiams „privalai“ ir kontrolei – kontroliuojantis tonas 11–12 metų vaikams pablogino gilesnį mokymąsi. Padeda žinoti savo dirgiklius. Vansteenkiste et al. 2005
- Istorijoje
- Pyktis tarp draugų ir žaidimuose; dėmesys žodžiams ir žalos atitaisymui, mažiau „magijai“.
- Raida
- Kontroliuojančiai pateiktos taisyklės paaugliams buvo susijusios su didesniu priešinimusi; todėl siūlome jų pačių planą ir pagarbą, o ne pamokslą. Van Petegem et al. 2015
- Istorijoje
- Be pamokslų, daugiau humoro ir daugiau savų pasirinkimų; pavyzdžiui, mangos ar grafičio stilius.
Kuo remiamės
Požiūris
Emocijų ugdymas: jausti galima, skaudinti – ne. Suaugęs įvardija jausmą ir jį priima, ir tik tada kartu ieškote sprendimo. Vaikų savikontrolė gerėja praktikuojantis vis sunkesnėmis užduotimis – todėl technika istorijoje kartojasi.
Įvertinimas susijęs su požiūriu, o ne su mūsų komiksu – pats komiksas dar nebuvo moksliškai išbandytas.
Ką sako tyrimai
Emocijų ugdymą – jausmo pastebėjimą, įvardijimą, priėmimą ir sprendimo paiešką – aprašė Johno Gottmano komanda.
Po tėvystės programos Tuning in to Kids tėvai daugiau padėjo vaikams su emocijomis ir rečiau jas nuvertino.
Kitame tos pačios programos tyrime, mokytojų vertinimu, vaikams buvo mažiau elgesio problemų po to, kai jų tėvai baigė kursą.
Gebėjimas sustoti ir susilaikyti (vykdomosios funkcijos) vaikams gerėja praktikuojantis vis sunkesnėmis užduotimis.
Populiarios idėjos, kad „valios jėga išsenka“, didelis pakartotinis tyrimas nepatvirtino (d = 0,04) – todėl savo istorijose jos nenaudojame.
Ko šia tema nežadame
Kad komiksas sustabdys pykčio protrūkius. Įrodymai susiję su tėvystės programomis; pats komiksas dar nebuvo išbandytas.
Pagrindiniai šaltiniai
- Gottman, J. M., Katz, L. F., & Hooven, C. (1996). Parental meta-emotion philosophy and the emotional life of families. Journal of Family Psychology, 10(3), 243–268. doi.org/10.1037/0893-3200.10.3.243 metadata
- Havighurst, S. S., Wilson, K. R., Harley, A. E., Prior, M. R., & Kehoe, C. (2010). Tuning in to Kids: Improving emotion socialization practices in parents of preschool children. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 51(12), 1342–1350. doi.org/10.1111/j.1469-7610.2010.02303.x abstract
- Havighurst, S. S., et al. (2013). "Tuning into Kids": Reducing young children's behavior problems using an emotion coaching parenting program. Child Psychiatry & Human Development, 44(2), 247–264. doi.org/10.1007/s10578-012-0322-1 abstract
- Eisenberg, N., Spinrad, T. L., & Eggum, N. D. (2010). Emotion-related self-regulation and its relation to children's maladjustment. Annual Review of Clinical Psychology, 6, 495–525. doi.org/10.1146/annurev.clinpsy.121208.131208 metadata
- Diamond, A., & Lee, K. (2011). Interventions shown to aid executive function development in children 4 to 12 years old. Science, 333(6045), 959–964. doi.org/10.1126/science.1204529 metadata
- Hagger, M. S., et al. (2016). A multilab preregistered replication of the ego-depletion effect. Perspectives on Psychological Science, 11(4), 546–573. doi.org/10.1177/1745691616652873 abstract
- Pons, F., Harris, P. L., & de Rosnay, M. (2004). Emotion comprehension between 3 and 11 years: Developmental periods and hierarchical organization. European Journal of Developmental Psychology, 1(2), 127–152. doi.org/10.1080/17405620344000022 metadata
- Harter, S., & Buddin, B. J. (1987). Children's understanding of the simultaneity of two emotions: A five-stage developmental acquisition sequence. Developmental Psychology, 23(3), 388–399. doi.org/10.1037/0012-1649.23.3.388 metadata
- Vansteenkiste, M., Simons, J., Lens, W., Soenens, B., & Matos, L. (2005). Examining the motivational impact of intrinsic versus extrinsic goal framing and autonomy-supportive versus internally controlling communication style. Child Development, 76(2), 483–501. doi.org/10.1111/j.1467-8624.2005.00858.x abstract
- Van Petegem, S., Soenens, B., Vansteenkiste, M., & Beyers, W. (2015). Rebels with a cause? Adolescent defiance from the perspective of reactance theory and self-determination theory. Child Development, 86(3), 903–918. doi.org/10.1111/cdev.12355 abstract
- santrauka perskaityta santrauka arba visas tekstas
- metaduomenys patikrinti bibliografiniai duomenys
- institucija oficialus institucijos dokumentas
Kas ir kada parengė
Parengė Ink & Brave redakcija remdamasi mūsų įrodymų baze (šaltiniai patikrinti 2026 m. lapkričio 8 d., paskutinį kartą atnaujinta 2026 m. lapkričio 9 d.).
Jei norisi
- Kai ramu, galite kartu žaisti „drakono kvėpavimą“ – kas pūs lėčiau?
- Herojaus kortelę galite prisegti prie šaldytuvo. Jei vaikas nenori – nieko tokio.
Kai komikso nepakanka
- Protrūkiai labai dažni ar ilgi arba jų metu vaikas žaloja save ar kitus.
- Pyktis eina kartu su liūdesiu, baime ar problemomis mokykloje.
- Tokiu atveju pasikalbėkite su pediatru ar šeimos gydytoju, mokyklos psichologu ar socialiniu pedagogu arba vaikų psichologu.
Reikia pagalbos dabar? Jei kam nors gresia pavojus, skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu – 112 ES, 999 JK, 911 JAV ir Kanadoje, 000 Australijoje. Pagalbos linijos vaikams ir tėvams pagal šalį
Dažnai užduodami klausimai
Ar pyktis vaikams normalus?
Taip. Pyktis – įprastas jausmas. Komiksas nerodo vaikui, kad pyktis draudžiamas, – jis parodo, kaip nusiraminti ir pasakyti, ko nori, niekam nepakenkiant.
Kas yra drakono kvėpavimas?
Lėtas iškvėpimas, tarsi vaikas pūstų torto žvakutes. Istorijoje herojus pamato, kaip tai daro drakonas, ir tada pabando pats.
Ar turiu vaiką „mokyti“, kai jis pyksta?
Ne. Žingsnius parodo istorija. Pykčio protrūkio metu užtenka ramiai būti šalia; apie istoriją galite pasikalbėti vėliau, kai viskas nurims, – jei norite.
Skaitiniai tėvams
Personalizuota knyga: Pyktis ir nusiraminimas
Personalizuota knyga šia tema – istorija už 9,90 € (1 istorija · 16 puslapių) arba visas nuotykis už 24,90 € (3 istorijos · 48 puslapiai), paveikslėlių knygos arba komikso pavidalu. Pirmiausia – nemokamas herojaus piešinys.






